Klaipėdos uoste pradėti jūrinių vėjo jėgainių projekto įgyvendinimo darbai

Klaipėdos uoste pradėti vėjo jėgainių darbai

Klaipėdos uosto pietinėje dalyje buvo pradėti jūrinių vėjo jėgainių projekto įgyvendinimui skirti gilinimo darbai. Kaip praneša Klaipėdos uostas, teritorijoje jau dirba Suomijos bendrovės „Terramare Oy“ žemkasė.

„Lietuvai rengiantis Baltijos jūroje statyti vėjo jėgainių parkus, Klaipėdos uostas aktyviai ruošiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybos pramonei. Tikimasi, kad vėjo jėgainių komponentai bus kraunami, transportuojami, sandėliuojami ir surenkami būtent Klaipėdos uoste, o vėliau iš čia bus vykdoma jų priežiūra. Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, jau vyksta pirmieji darbai“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Klasco“ dar 2022 metų gegužę pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią jau vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai šalies jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.

Smeltės pusiasalyje ketinama rekonstruoti maždaug 453 metrus krantinių, pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui. Šiuo metu gylis šalia krantinių siekia 10 metrų, tačiau pradėjus darbus, jį siekiama padidinti dviem metrais.

Numatoma, kad gilinimo darbai, kurių metu bus iškasta apie 390 tūkstančių kubinių metrų grunto, kainuos 11 milijonų eurų be PVM. Darbus baigti ketinama 2025 m. sausį.

Vėjo jėgainių parkas pradės veikti apie 2030 m.

Pirmąjį šalyje 700 MW jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje statys tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“. Planuojama, kad jis pradės veikti apie 2030 metus. Antrajam 700 MW jūros vėjo parkui Lietuvoje vystyti konkursas bus skelbiamas šių metų lapkričio 18 dieną.

Skaičiuojama, kad abu bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkai per metus galėtų pagaminti apie 6 TWh žaliosios elektros energijos – maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Gilinimo darbai, kurių metu bus iškasta apie 390 tūkstančių kubinių metrų grunto, kainuos 11 milijonų eurų be PVM. Darbus baigti ketinama 2025 m. sausį.

Lietuva darbus tęsia, nors Švedija juos dėl saugumo jau sustabdė

Vis dėlto, Švedija neseniai priėmė sprendimą savo Baltijos jūros ruože nestatyti vėjo jėgainių parkų, mat tai gali turėti neigiamos įtakos šalies gynybos pajėgumams.

Remiantis Švedijos visuomeninio transliuotojo SVT paskelbtų tyrimo rezultatais, vėjo jėgainės galėtų smarkiai sutrikdyti kariuomenės naudojamus jutiklius, nes vėjo turbinų bokštai ir besisukančios mentės skleidžia radarų aidą ir generuoja kitokio pobūdžio trikdžius.

Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas pabrėžė, kad vėjo jėgainės gali sutrikdyti karinių radarų darbą ir uždelsti atskrendančių kruizinių raketų aptikimą. Pasak ministro, pagrindinis vertinimo veiksnys Švedijai buvo ir „labai militarizuoto“ Rusijos Kaliningrado eksklavo santykinis artumas.

Elta pranešimas.