Lietuvoje pradėjo statyti naujus karinius miestelius

Įgyvendina naują karinių miestelių projektą

Lietuva pradėjo rūpintis savo karine infrastruktūra ir pranešė apie statomus net kelis karinius miestelius: Pajūrio miestelyje Šilalės rajone, Šiauliuose, o dabar jau duotas startas kurtis kariniam miesteliui ir Rokantiškėse. Šis karinių miestelių projektas yra pirmas, kai viešasis pirkimas krašto apsaugos sistemoje yra vykdomas viešosios ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) būdu. Tačiau prie karinės infrastruktūros plėtimo jau planuojama prijungti ir „gyvąją“ jėgą plečiant šauktinių sąrašus, į juos įtraukiant ir merginas, o taip pat ir gerinant karinį pasirengimą apskritai. Tačiau ten, kur viešieji pirkimai, ten Lietuvoje ir skandalai, bet bent jau šį kartą labai norėtųsi tikėtis, kad naujai statomi miesteliai bus tinkami gyventi, o ne tik pasigirti. Kad šį kartą nepasikartos istorija, kokia nutiko perkant brangią, bet deramai neveikiančią karinę techniką.

Startas karinio miestelio Rokantiškėse statybos darbų pradžiai duotas trečiadienį. Vilniuje vykusios ceremonijos metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad naujieji kariniai miesteliai yra vienas svarbiausių karinės infrastruktūros plėtros projektų, padėsiantis didėti kariuomenės parengtumui [1].

Numatoma, kad Rokantiškių karinis miestelis užims 17,7 ha ploto, o į jį įsikels Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai, kurie šiuo metu laikinai dislokuoti Marijampolėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione.

Sutartį dėl karinio miestelio Rokantiškėse statybų Krašto apsaugos ministerija (KAM) dar pernai metais pasirašė su įmone „Salvinta“.

Kiti du kariniai miesteliai įsikurs Pajūrio miestelyje Šilalės rajone ir Šiauliuose. Visų šių miestelių statybas ketinama užbaigti 2023 m. pabaigoje – 2024 m. pradžioje. Didžiausias bus Rokantiškių miestelis, Pajūrio karinis miestelis apims 9,47 ha, o Šiaulių – 7,8 ha.

Sutartys su įmonėmis šių karinių miestelių statyboms sudarytos net 15 metų laikotarpiui – iš 2,5 metų skirti projektavimui ir statyboms, o 12,5 metų – infrastruktūrai prižiūrėti ir aptarnauti.

Prisipirko neveikiančios karinės technikos

Dabar KAM užsiėmusi naujų projektų įgyvendinimu, tačiau dar visai neseniai šalies padangėse nuaidėjo su šia ministerija susijęs skandalas. Prasidėjus karui Ukrainoje stvėrėmės už galvų – nei deramo civilių evakuacijos plano, nei slėptuvių, o pasirodo, dar ir apsirūpinta neveikiančia karine technika. Nejaugi ketiname „žaisti“ karą, tik ne su visai žaisliniais žaislais?

Reikia karinės technikos – bus. Tą pasakiusi ministerija savo žodį paėmė ir įgyvendino. Juk niekas ir neprašė, kad ta karinė technika veiktų – svarbu, kad ji apskritai būtų. Čia kaip su ant tvoros užkabintu užrašu: „Atsargiai – piktas šuo“. Tikimasi, kad grėsmingos išvaizdos užteks priešui atbaidyti.

Taigi, vos politikai spėjo pasirašyti Nacionalinį gynybos susitarimą, Lietuva gavo neveikiančios karinės technikos.

Pasirodo, balandžio 21 d. (kaip pranešė užsienio žiniasklaida) KAM pradėjo derybas dėl daugiau kaip 120 bokserių, bet gauti bokseriai – neveikė. Tačiau A. Anušauskas stengėsi šiuos gandus paneigti (nors to neneigė L. Kasčiūnas) ir savo feisbuko paskyroje patalpino vaizdo įrašą apie tai, kaip dirba gauti šarvuočiai.

Suprasdama, kad su gynyba yra prasti popieriai, Lietuva ėmėsi nustatyti naują karinio pasirengimo standartą, pagal kurį dėmesio pagaliau sulauks ir likimo valios akivaizdoje buvę palikti pasieniečiai.

Į šauktinių sąrašus įtrauks ir merginas?

Ginklai ginklais, bet svarbiausias klausimas – kas juos savo rankose laikys? Todėl dar birželį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma didinti šauktinių skaičių. Tačiau siekiant padidinti šalies gynybą vien šauktiniais, pasirodo, neužteks. Jaunuoliams reikės ir geros „beržinės košės“, mat didžioji dalis tinkamų eiti į privalomą karo tarnybą, yra labai silpno fizinio pasirengimo.

2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad tarnauti kariuomenėje, vertinant fizinį pasirengimą, realiai galėtų tik kiek daugiau nei pusė jaunų žmonių. Didžiausia problema, su kuria susiduria jaunuoliai, esą yra ištvermės trūkumas, o ji kariuomenėje yra svarbiausia.

Šią problemą ketinama spręsti ne tik gerinant jaunuolių fizinį pasirengimą, bet į visuotinį šaukimą jungiant ir merginas. Metų pradžioje buvo pateikta KAM studija, kurioje buvo numatyti įvairūs visuotinio šaukimo galimi variantai įskaitant jaunuolių šaukimą iškart po mokyklos ir šauktines merginas.