Politinė kova dėl „Nemuno aušros“: konservatoriai įžvelgia net Kremliaus įtaką?

M. Lingė „Nemuno aušroje“ pastebėjo veikimo Kremliui ženklus

2024 metų rinkimus į seimą pralaimėję konservatoriai nebežino kaip „įgelti“ stulbinamu greičiu į valdančiąją daugumą prasibrovusiai „Nemuno aušrai“, todėl šią kaltina net Kremliaus režimo veikimu.

„Nemuno aušrai“ praėjusią savaitę delegavus savo atstovą Artūrą Skardžių vadovauti Audito komitetui ir frakcijos pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui pažadėjus audituoti svarbiausias valstybines institucijas, tarp kurių – ir visuomeninio transliuotojo – LRT veiklą, penktadienį opozicinės frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė pareiškė tame matantis nerimą keliančių ženklų.

„Panašu, kad realizuojama ir aktyvuojama tai, apie ką ir buvo ši politinė jėga ar šios politinės partijos lyderis. Antisemitizmo fazę, panašu, jau keičia Kremliui naudingo veikimo žingsniai ir pirmuosius žingsnius ir matome“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė M. Lingė [1].

Anot M. Lingės, ši retorika atitinka Rusijos režimo siekį stabdyti strateginius Lietuvos energetikos projektus, riboti gynybos pajėgumus ir varžyti nepriklausomą žiniasklaidą.

Kaip pavyzdys, pasak M. Lingės, galėtų būti „Nemuno aušros“ atstovų pasipriešinimas strateginio vėjo parko Baltijos jūroje statyboms, kai praėjusios kadencijos metu dabar Audito komisijos pirmininku tapęs A. Skardžius esą aktyviai pasisakė prieš šio projekto įgyvendinimą. Tokių parlamentarų, M. Lingės teigimu, „Nemuno aušroje“ yra ir daugiau.

Konservatorius taip pat priminė, kad R. Žemaitaitis pateisino 2014 m. Krymo referendumą, po kurio pusiasalis prijungtas prie Rusijos, ir lygino jį su Kovo 11-ąja.

„Tokių ženklų mes matėme: buvo diskredituojama, bandoma šmeižti paramą Ukrainai renkančius visuomenininkus, (...) ir kai buvo menkinamos sankcijos“, – dėstė M. Lingė.

Nestabilia veikla partiją kaltina ir audito išsigandęs LRT?

Tuo tarpu „Nemuno aušros“ pavadinimas įvykus šiems seimo rinkimams, neabejotinai yra vienas tų, kurie politinėje padangėje dabar linksniuojami dažniausiai. Matyt, ne veltui praėjusios kadencijos valdantiesiems taip „niežti“ kuo greičiau patraukti R. Žemaitaitį nuo pradėjimo veikti. Gal yra, ką slėpti?

Ketvirtadienį, išgirdęs apie R. Žemaitaičio pasvarstymus imtis ištirti LRT mokamus honorarus kontrastingiems Lietuvos šou biznio atstovams, visuomeninis transliuotojas paskelbė ir savo atsaką.

Transliuotojas be jokių užuolankų rėžė, kad tokie politiko užmojai esą yra nepagrįsti, neatsakingi ir keliantys pavojų stabiliai LRT veiklai bei nepriklausomumui, turint omenyje dar ir sudėtingą geopolitinį laikotarpį.

Sureagavęs į drebančias nacionalinio transliuotojo „kinkas“, be užuolankų atkirto ir pats idėjos iniciatorius.

„Mažyliukai tikrai ko tai bijo? Gal taurių gėrimų per daug užsipirko? Gal honorarų daug kam išmokėjo? Gal kelionių daug buvo? Jei neturi ko slėpti, tai kam tada kaukti, kad dangus griūva. Jei esi dora ir atsakinga įmonė tikrai neturi ko slėpti! Kaip manote ar LRT turi ką slėpti?“ – rėžė R. Žemaitaitis [2].

Konservatorių rėmėjai rengia prieš R. Žemaitaitį nukreiptus „Dešimt tylos minučių“ mitingus

Tie patys konservatorių rėmėjai ir palaikytojai R. Žemaitaitį iš valdančiosios daugumos sąrašo išmėžti nori visai dėl kitos priežasties. Kol vieniems atrodo, kad „Nemuno aušra“ dirba Maskvai, kiti giliai įsitikinę, kad šios partijos pirmininkas jaučia neapykantą žydų bendruomenei ir jau kurį laiką nerimsta burdamiesi į „Dešimt minučių tylos“ mitingą.

Tačiau, pasirodo, kad net ir ne visi žydų bendruomenės atstovai neigiamai nusiteikę prieš R. Žemaitaitį.

1991-2020 m. laikotarpiu dirbęs Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazijos direktoriumi bei turintis Telšių miesto garbės piliečio statusą Miša Jakobas teigė nusistatymo prieš R. Žemaitaitį nejaučiantis, o naujai išrinktus seimo narius reikia gerbti.

„Aš jokiu būdu nedrįsčiau ateiti į seimą, surinkti tuos dvidešimt politikų, priklausančių „Nemuno aušros“ frakcijai, ir pasakyti „eikite jūs visi iš čia kuo greičiau lauk“, dar ką nors į juos mesti. Čia yra mano asmeninė nuomonė, niekas už mano nugaros nestovi, bet aš turiu savo nuomonę, nes daug ką gyvenime žinau ir daug ką galiu kalbėti“, – „Respublikai“ teigė M. Jakobas [3].