Savivaldybių biudžetai – rekordiniai, bet pinigų – nė kvapo

Savivaldybės rekordiškai papildė savo biudžetus

Valdantiesiems svarstant, kaip dar labiau papildyti „tuščią“ valstybės biudžetą bei pastorinti savivaldybių kišenes įvedant nekilnojamojo turto (NT) mokestį, Finansų ministerijos pateikti duomenys verčia suklusti. Skelbiama, kad šiais metais fiksuojami rekordiniai centrinės valdžios bei savivaldybių biudžetai. Nepaisant to ir toliau teigiama, kad pinigų nėra, o gyventojai realiai nejaučia jokios naudos visuomeniniame gyvenime, kurią turėtų sukurti jų mokami jau kone nepakeliami mokesčiai.

Gegužės pabaigoje Finansų ministerija pateikė naujausius rezultatus, pagal kuriuos paaiškėjo, kad šių metų sausio-balandžio mėnesiais valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 30,1 proc. daugiau pajamų (1 147,1 mln. eurų) nei praėjusių metų tą patį laikotarpį, kai buvo taikomi karantino ribojimai [1].

Pranešama, kad iš viso per sausio-balandžio mėnesius yra gauta 4 962,7 mln. eurų ir tai sudaro 34,2 proc. metinio pajamų plano. Visiems 2022 metams planuotos bendros savivaldybių ir centrinės valdžios biudžetų pajamos sudaro 13 729,8 mln. eurų.

Daugiausia pajamų buvo surinkta iš Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 1 974,5 mln. eurų (lyginant su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu fiksuojamas 33,5 proc. pajamų augimas). Iš gyventojų pajamų minimu laikotarpiu surinktos lėšos sudaro 808 mln. eurų (34,1 proc. augimas), iš akcizų surinkta 528,2 mln. eurų (10 proc. augimas), iš pelno mokesčio surinkta 285,9 mln. eurų (26,1 proc. augimas), iš kitų nemokestinių pajamų (be ES lėšų) – 246,7 mln. eurų (23,7 proc. augimas) bei iš kitų mokesčių pajamų surinkta 137,4 mln. eurų (44,2 proc. augimas).

Iš deficito – į rekordinį prieaugį

Kaip reikiant papilnėjo ir centrinės valdžios biudžetas, kuriame fiksuojamas rekordinis prieaugis. Per šių metų sausio-balandžio mėnesius buvo surinkta 918,7 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai biudžeto „skylė“ siekė 662,0 mln. eurų deficitą [2].

Skelbiama, kad 2022 m. centrinės valdžios pajamos sausį-balandį buvo 5 820,9 mln. eurų, o išlaidos siekė 5 512,0 mln. eurų.

Daugiausiai lėšų į centrinės valdžios biudžetą suplaukė iš mokesčių (sudarė 63,0 proc. pajamų) bei socialinių įmokų (30,4 proc.). Didžiausią išlaidų dalį iš centrinės valdžios biudžeto sudarė socialinės išmokos (58,6 proc.), dotacijos (13,9 proc.) bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas (11,5 proc.).

Pinigų kaip nėra, taip nėra

Tačiau, kad ir kokio dydžio lėšos į biudžetą būtų surinktos, gyventojai naudos iš to beveik niekada nepajunta – juk, kai pakrypsta kalba apie valstybės pagalbą sunkiau gyvenantiems ar duobėtus savivaldybių kelius, visos kalbos kaipmat užčiaupiamos ta pačia, jau tradicine tapusia fraze: „Nėra pinigų“.

Ir akivaizdu, kad nesvarbu, kokio dydžio mokesčius mokėtumėme – visada surinksime per mažai lėšų. Juk jau dabar gyventojai gąsdinami dar vienu papildomu NT mokesčiu, apimsiančiu visus iki vieno, turinčius nuosavą pastogę. Tačiau net ir toks pasiūlymas, teigiama, turi savo tikslą – t. y., papildyti savivaldybių biudžetus, iš kurių lėšos būtų panaudojamos bendram hipotetiniam gėriui kurti.

Šiuo NT mokesčiu tikimasi biudžetą papildyti maždaug 25 mln. eurų, o surinkti pinigai, vadovaujantis kitų ES valstybių gerąja patirtimi, esą būtų panaudojami tų pačių gyventojų gerovei.

Tačiau gyvenimiška patirtis byloja, kad lėšų visada atsiranda tam, kam reikia. Panašu, kad ir Lietuva negali pasigirti jų stygiumi: štai kažkam prireikus, kyla nacionalinis stadionas už 43 mln. eurų, it grybai po lietaus dygsta naujos ministerijoms pavaldžios agentūros, kurių reikšmė visuomenei vis dar nėra žinoma, milijonai investuojami į neteisėtus migrantus, kuriuos vėliau tiesiog planuojama „paleisti į visuomenę“, perkama koncertina už du kartus didesnę nei rinkos kaina argumentuojant, kad ne pinigai, o laikas „atneša sėkmę“, viena po kitos steigiamos naujos įstaigos, o ministrų kabinetai apstatomi prabangiausiais baldais. Ir šį sąrašą galima tęsti ir tęsti. Pabaigos jam nėra.

Tuo pačiu derėtų iškelti ir dar kelis klausimus dėl valstybės biudžeto paskirstymo.

Ar tikrai valstybės biudžeto (tiksliau – mokesčių mokėtojų) lėšomis turėtų būti išlaikomos politinės partijos, religinės bei nevyriausybinės organizacijos?

Ar tikrai, turint omenyje atominių elektrinių kiekį šalyje, Lietuva neišgyventų be Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI), kurios darbuotojai vidutiniškai per mėnesį uždirba 2 484 eurus (viso dirba 57 asmenys) [3]?

O galbūt valdantiesiems derėtų pasimokyti finansinio raštingumo ir perskirstyti lėšas ten, kur reikia, kad gyventojams būtų amortizuojamas milžiniškas kainų šuolis ir taikomas PVM mažinimas maistui bei perskaičiuojami akcizai degalams? Juk biudžetas pripildytas – tą padaryti galima. Tik ar norima?